- skučia
- skučià (plg. skučiulė) sf. (2) BŽ518, Š, NdŽ, Vdk, Ilg, (4) Krn, Vl; Rtr, Ser 1. Rs, Vdk, Šmk, Jsv, Ar, Vl molinis indas aguonoms trinti: Aguonmalės, plačiai žinomos čerpių, maleklių, skučių ir terlyčių pavadinimais, dažniausiai būna apskritos, tiesios, į apačią siaurėjančiais šonais rš. Paskolyk skučią, reikia aguonų pasitrint Krk. Nuims vainikėlį kaip aukso žiedelį, o uždės mučią kaip skučią LTsIV733. 2. J.Jabl molinis indas kam kepti: Bliūdas pailgas dėlei kepimo kepenės vadinas skučia J. Ištrauk iš pečiaus skùčią, gal jau kugelis iškepė Čk. Užteks mum ir vienos skučiõs košės Žž.
Dictionary of the Lithuanian Language.